Darbas koronaviruso pasaulyje
Visame pasaulyje Covid-19 epidemija padarė didelę įtaką kiekvienam gyvenimo aspektui. „BBC News online“ duomenimis, 3,3 milijardams žmonių dėl viruso protrūkio darbo vieta buvo iš dalies arba pilnai uždaryta.
Kasdienio gyvenimo apribojimai visose šalyse lėmė daugybės įmonių uždarymą ir darbuotojų atleidimą - visam laikui ar laikinai - ir mes visi ieškome prie naujų darbo / gyvenimo būdų koronaviruso pasaulyje. Norėdami sužinoti daugiau apie tai, kokią įtaką virusas turi žmonių darbui, Paylab.com (Lietuvoje – Manoalga.lt) atliko tarptautinę apklausą, kurioje dalyvavo 11 000 žmonių iš 15 šalių (Suomijos, Vidurio Europos, Balkanų ir Baltijos šalių).
Apklausoje dalyvavo įvairių veiklos sričių, pozicijų, išsilavinimo ir amžiaus respondentai. 56% - vyrai ir 44% - moterys. Didžioji dalis respondentų (66%) - 25–54 metų amžiaus. Daugiau nei 59% respondentų - kvalifikuoti darbuotojai/specialistai, dar 14% - kvalifikuoti darbininkai, paslaugų sektoriaus darbuotojai, 17% - vadovaujančias pozicijas užimantys darbuotojai, 8% tarnautojai ir 3% nekvalifikuoti darbininkai. 54 proc. apklausos dalyvių su aukštuoju išsilavinimu.
Kokiems darbams gresia didžiausias pavojus?
55% respondentų, nepriklausomai nuo regiono, mano, kad dėl esamos padėties ir priemonių, kurių buvo imtasi reaguojant į pandemiją, jų darbui kyla pavojus. Panašu, kad koronavirusas didžiausią poveikį turėjo aptarnavimo srities darbuotojams. 66% jų mano, kad jų darbui gresia pavojus.
63% nekvalifikuotų darbuotojų taip pat jaučia riziką, kaip ir 62% tarnautojų. 54 proc. vadovaujančias pareigas užimančių darbuotojų teigė, kad jų darbui gresia pavojus. Atrodo, kad mažiausiai nukentėjo kvalifikuoti darbuotojai/specialistai, tačiau pusė jų šiuo metu vis tiek jaučiasi pažeidžiami dėl savo darbo. Kalbant apie lyčių skirtumus, 69% moterų teigia, kad jų darbui gresia pavojus, palyginti su 58% vyrų.
Koronavirusas paveikė tris ketvirtadalius darbuotojų
Apklausos dalyvių pasiteiravome, ar juos asmeniškai paveikė priemonės, susijusios su COVID-19 pandemija. Iš 11 000 atsakymų 38% darbuotojų dabar dirba iš namų, 16% naudojasi atostogomis, 3% naudojasi vaikų priežiūros atostogomis, 14 proc. buvo sumažintas atlyginimas, 9 proc. buvo priversti dirbti mažiau valandų, o 5 proc. – išėjo neapmokamų atostogų.
Deja, dėl pandemijos 6% respondentų buvo atleisti, o 3% neturi galimybių dirbti karantino metu. 25 proc. apklaustųjų esama padėtis niekaip nepaveikė jų darbo. 23% užimantiems vadovaujančias pareigas buvo sumažinti atlyginimai ar darbo valandų kiekis, 38% iš jų dirba iš namų, o 25% iš jų pandemija iki šiol neturėjo įtakos. Iš namų dirba daugiau kvalifikuotų darbuotojų/specialistų (46 proc.), o 21 proc. jų buvo sumažinti atlyginimai ar darbo valandos. Mažiausias darbo iš namų galimybes turi aptarnavimo srities darbuotojai - iš namų gali dirbti tik 4% apklaustųjų.
„Covid-19“ beveik nepaveikė 43 proc. nekvalifikuotų darbuotojų, nors ketvirtadaliui jų buvo sumažinti atlyginimai ar darbo valandos. Iš rezultatų galime pastebėti tam tikrą lyčių nelygybę, 27 proc. moterų buvo sumažinti atlyginimai arba darbo valandos, palyginti su 23 proc. vyrų, bei 34 proc. moterų, teigia, kad situacija neturi įtakos jų darbui, palyginti su 51 proc. vyrų. Panašu, kad atleidimai labiau nei bet kurios kitos srities darbuotojus paveikė aptarnavimo srities darbuotojus - 10% jų neteko darbo dėl epidemijos.
Lietuvoje darbuotojus skirtingai paveikė kovos su pandemija priemonės: didžioji dalis apklaustųjų 24% - dirba iš namų, 11% - niekas nepasikeitė, 9% - karantino metu neturi galimybės dirbti, 8% - atleido iš darbo, 8% - sumažino atlyginimą ir priedus, kiti darbuotojai ėmė vaiko priežiūros biuletenius, kasmetines atostogas, dirba ne pilną dieną, ne pilnu etatu, išėjo neapmokamų atostogų.
Kokias asmenines apsaugos priemones suteikė darbdavys, reaguodamas į COVID-19
Tiems, kurie gali eiti į darbą, dauguma darbdavių savo darbuotojams suteikė tam tikras asmenines apsaugos priemones. Pusė jų suteikė pirštines, du trečdaliai - dezinfekuojantį gelį, muilą ar purškiklį, taip pat veido kaukes. 20% atsakiusiųjų teigė, kad asmeninėmis apsaugos priemonėmis turėjo pasirūpinti patys. Lietuvoje: 22% darbuotojų iš savo darbdavių gavo veido kaukes/respiratorius, 28% - dezinfekuojantį gelį, muilą ar purškiklį, 12% - pirštines.
Kas ieškos naujo darbo?
Paylab.com apklausos duomenimis, 31% visų respondentų teigia, kad artimiausiu metu ieškos naujo darbo, 19% nebuvo tikri, o 50% nemanė, kad šiuo netikrumo metu jie ieškos naujo darbo. Kalbant apie pareigų tipą, tarp vadovų yra mažiausiai ketinančių ieškoti naujo darbo. 54% jų teigė, kad artimiausiu metu neieškos naujo darbo. Palyginimui, šiuo metu naujo darbo neieškos 51% kvalifikuotų darbuotojų, 42% aptarnavimo sektoriaus darbuotojų, 42% nekvalifikuotų darbuotojų ir 41% tarnautojų.
Savanorystę dažniau pasirenka moterys
Daugiau nei pusė apklaustų žmonių (52 proc.) nenori savanoriauti. 37 proc. žmonių mielai dirbtų savanorišką darbą, o 11 proc. - jau savanoriavo ir teikė paramą bendruomenei. Vėlgi buvo tam tikrų lyčių skirtumų: 47% moterų norėjo savanoriauti, palyginti su 43% apklaustų vyrų.
