Aukštojo išsilavinimo įtaka atlyginimo dydžiui

7.6.2018

Jūsų išsilavinimas greičiausiai turės įtakos jūsų vaikų išsilavinimo krypčiai ir lygiui. Įvairūs tyrimai parodė, kad jei tėvai turi universitetinį išsilavinimą, labai tikėtina, kad jų vaikai taip pat studijuos aukštojoje mokykloje. Tuo tarpu vaikai iš socialiai nepalankios aplinkos, daugiausia dėl savo tėvų požiūrio, turi mažesnius tikslus, lūkesčius ir geresnio gyvenimo perspektyvas. Daugeliui jaunų žmonių aukštasis mokslas padidina teigiamų pokyčių galimybę ir leidžia kovoti su skurdu. Bet ar verta investuoti laiką, energiją ir pinigus studijoms universitete? Paylab.com (Lietuvoje – www.manoalga.lt) pažvelgė į šį klausimą šiek tiek plačiau.

Aukštasis mokslas suteikiami privalumai

Europoje, ypač Vidurio Europos šalyse, Balkanuose ir Baltijos šalyse, kuriose universitetinis išsilavinimas daugiausia yra nemokamas, aukštasis mokslas tikrai atsiperka dėl jo teigiamo poveikio darbo užmokesčiui. Remiantis darbuotojų atlyginimų analize, absolventai uždirba vidutiniškai dvigubai daugiau nei turintys vidurinį išsilavinimą. Darbo užmokesčio skirtumas su amžiumi tik didėja, nes aukštąjį išsilavinimą turinčių darbuotojų atlyginimas auga visu aktyvios karjeros periodu. Kalbant apie viso gyvenimo pajamas, vidurinį išsilavinimą turintys darbuotojai niekada nesugebės sumažinti darbo užmokesčio skirtumo su aukštąjį išsilavinimą turinčiais darbuotojais.

Remiantis Amerikos tyrimų centro "Pew Research" analize, universitete įgyti įgūdžiai turi teigiamą poveikį būsimam finansiniam statusui, pasitenkinimui darbu ir pasirinkimui dirbti visą darbo dieną. Pranešime teigiama: "Absolventai pranoksta mažiau išsilavinusius bendraamžius. Ir kai šiandien jaunimas yra lyginamas su ankstesnėmis kartomis, aukštąjį išsilavinimą įgijusių ir žemesnį išsilavinimą turinčių darbuotojų ekonominės padėties skirtumas šiais laikais yra kaip niekada didelis."

Kokia universitetų kokybė?

Vis dėlto yra įvairių galimybių studijuoti visame pasaulyje, taip pat įvairaus prestižo ir kokybės universitetų - jie reitinguojami pagal nustatytus kriterijus. Kai kuriose disciplinose, ypač humanitarinėse srityse, aukštojo mokslo laipsnio pasiekimas yra santykinai nesudėtingas, tačiau abejotinas pritaikymas siekiant karjeros. Daugelis tokių absolventų dirba su studijomis nesusijusį darbą, pavyzdžiui, filosofijos ir politikos mokslus krimtę absolventai dažnai dirba klientų aptarnavimo arba projektų valdymo srityse.

Nors aukštasis išsilavinimas vis dar svarbus kriterijus renkantis būsimą darbuotoją, tačiau darbdaviams labiau rūpi kandidato darbinė patirtis ir įgūdžiai. Tai ypač aktualu šiuolaikinėjė globalioje talentų paieškoje, o darbo jėgos mobilumas ir protų nutekėjimas dažniausiai būdingas toms šalims, kuriose profesionalų atlyginimai yra maži.
Tačiau dauguma atvejų universitetas tampa bilietu į puikią karjerą. Daugelis studentų ypač vertina galimybę mokytis užsienyje.

Ar apsimoka imti paskolą studijoms?

Aukštojo išsilavinimo vertė, kalbant apie per visą gyvenimą gaunamas pajamas, yra abejotina tose šalyse, kuriose mokslams imamos ypatingai didelės paskolos, pvz., JAV ir Australijoje.
Vakaruose, ypač JAV, kalbant apie švietimą, atsiranda antras kraštutinumas: didėjančios studentų paskolos. Dar niekada anksčiau tiek daug jaunų amerikiečių, jaunesnių nei 30 metų, neturėjo tokių didelių skolų, iki 70 proc. absolventų slegia paskolų našta.
Apskaičiuojant aukštojo mokslo finansinę naudą, reikia atsižvelgti į sukauptos skolos grąžinimo laiką - būtina sąlyga yra gerai apmokamas darbas.

 
Daugelis ekspertų mano, kad dėl ilgalaikių studijų paskolų nesiryžtama imti paskolos būstui, taip pat atidedama tėvystė bei vėliau išeinama į pensiją. Jauniems žmonėms reikia iš anksto apskaičiuoti savo būsimas pajamas, bei studijų skolos grąžinimo trukmę, o tai daugiausia priklauso nuo pasirinktos studijų krypties.

Universitetinis išsilavinimas ne visuomet yra sėkmės garantas

Daugelis žmonių mano, kad išsilavinimo galima siekti ir už struktūrizuotos švietimo sistemos ribų ir, kad išsilavinimas nėra vienintelis sėkmės kriterijus.
Praktikoje vyrauja didelis skirtumas tarp universitetų absolventų skaičiaus ir realių darbo rinkos poreikių. Pastebima, kad švietimo institucijos nepatenkina darbo rinkos poreikių.
Įmonės laisvoms darbo pozicijoms užimti ieško darbuotojų su tam tikrais įgūdžiais ir kompetencijomis. Štai kodėl kai kuriems darbdaviams išsilavinimas nėra pagrindinis darbuotojo pasirinkimo kriterijus. Šalyse, kuriose nedarbo lygis yra žemas, o konkurencija tarp kandidatų yra aštri, darbdaviai dažnai nekelia itin griežtų reikalavimų ir pirmenybę teikia darbo patirčiai.
Jaunimas, norintis išvengti studijų skolų, turi dar vieną kelią: pradėti anksčiau dirbti, įgyti vertingos patirties ir specializuotis. Tokie žmonės laikui bėgant įgyja išsilavinimą pagal rinkos poreikius ir reikalavimus arba pradeda savo verslą.