„Paylab“ įvairovės tyrimas: mišriose komandose dirbantiems žmonėms mažiau būdingos išankstinės nuostatos
22.2.2019
Asmenys, kurie savo dabartinėje darbovietėje dirba kartu su įvairaus amžiaus, kilmės, tautybės, tėvystės statuso ir fizinio neįgalumo kolegomis, turi mažiau išankstinių nuostatų ir yra labiau linkę priimti kitokius nei jie patys žmones. Įvairovės patirtis darbo vietoje padeda šalinti barjerus tarp skirtingų žmonių grupių. Dirbantieji mišrios sudėties kolektyvuose yra dukart labiau palankesni ir atviresni teigiamam požiūriui į marginalizuotas grupes darbo vietoje, palyginti su darbuotojais, kurių darbovietėje tokios įvairovės nėra. Tai patvirtinta visose devyniose „Paylab“ įvairovės tyrime dalyvavusiose šalyse.
Tyrimas atskleidė, kad iš visų stebėtų grupių mažus vaikus auginančios mamos vertinamos palankiausiai, o žmonės, priskiriantys save LGBTI bendruomenei, ir mažumų atstovai - mažiausiai palankiai.
Apklausoje dalyvavo 24 901 respondentas iš devynių Europos šalių (Suomijos, Vidurio Europos, Balkanų ir Baltijos valstybių). Apklausos rezultatai atskleidė, kaip darbuotojai vertina užsieniečius, mažumų ir etninių grupių narius, fiziškai neįgalius asmenis, mažus vaikus auginančias mamas, vyresnius nei 55 metų amžiaus darbuotojus ir kitokios lytinės orientacijos ar tapatybės žmones. „Paylab" daugiausia dėmesio skyrė šioms šešioms sritims: darbuotojų amžiui, motinystei, kilmei, etniškumui arba tautybei, fizinei negaliai ir lytinei tapatybei arba orientacijai. Šie aspektai dažnai tampa kliūtimi įsidarbinti. Didžiausias šio tyrimo privalumas - nustatyta, kaip įvairovę vertina patys darbuotojai, dirbantys skirtingose srityse, lygmenyse ir skirtingo dydžio bendrovėse.
Išanalizavome požiūrį asmenų, kurie susiduria su šiomis grupėmis darbe, ir palyginome su nuostatomis žmonių, kurie darbo vietoje kolektyvo įvairovės nepatiria. Žmonės, neturėję kontakto su stebėtomis grupėmis, kalbėdami apie juos, laikėsi santūrios pozicijos, tačiau asmenys, susidūrę su šių grupių atstovais darbe, juos vertina daug palankiau ir pozityviau. Ši tendencija pastebėta visose tyrime dalyvavusiose šalyse.
Apklausos rezultatai aiškiai rodo, kad įvairovė darbo vietoje griauna barjerus tarp skirtingų žmonių grupių ir skatina visuomenę palankiau priimti minėtų grupių atstovus. Socialiai atsakingos įmonės stengiasi kurti įtraukias darbovietes ir skatinti darbuotojų kolektyvo įvairovę. Būtent darbdaviai turi galimybę plėtoti kultūringus santykius ir tarpusavio pagarbą, nepaisydami darbuotojų skirtumų.
GRAFIKAS: darbuotojų, neturinčių darbo su stebėtomis grupėmis patirties, požiūris, palyginti su darbuotojų, turinčių darbo patirties su stebėtomis grupėmis, požiūriu
Vaikus auginančios mamos vertinamos palankiausiai
Į darbo rinką grįžtančios motinos susiduria su daugybe iššūkių. Dėl poreikio suderinti įsipareigojimus šeimai ir darbui moterims dažnai tenka dirbti ne visu etatu ir jos mažiau nei vyrai linkusios siekti vadovaujamųjų pozicijų. „Paylab" apklausos rezultatai rodo, kad darbuotojai iš visų stebėtų grupių palankiausiai vertina koleges, auginančias jaunesnius nei 10 metų amžiaus vaikus.
Šiai grupei bendradarbiai simpatizuoja labiausiai. Iki 32 proc. respondentų teigė, kad jiems malonu dirbti kartu su tokiomis moterimis. Dar 45 proc. atsakė, kad neprieštarauja su jomis dirbti. Ir tik 2 proc. atsakiusiųjų teigė, kad jų buvimas darbovietėje iš tiesų trukdo dirbti. Vaikus auginančios moterys palankiausiai vertinamos Suomijoje ir Kroatijoje.
Iš tirtų šalių dirbančias motinas kolegos prasčiausiai vertina Slovakijoje. Rečiausiai su vaikus auginančiomis moterimis darbe susiduria Slovakijos ir Čekijos darbuotojai.
Prasčiausiai vertinami LGBTI bendruomenės nariai
Asmenys, priklausantys LGBTI bendruomenei, darbovietėse priimami dukart prasčiau nei vaikus auginančios mamos - tik 16 proc. respondentų atsakė, kad būtų arba yra patenkinti turėdami tokius kolegas. Dar 45 proc. apklaustųjų teigė, kad neprieštarauja arba neprieštarautų dirbti kartu su tokiais asmenimis. Iki 5,4 proc. respondentų teigė, kad tokie asmenys darbo kolektyve jiems būtų atgrasūs.
Netradicinės lytinės orientacijos kolegas palankiausiai vertina darbuotojai Suomijoje - iki 28 proc. apklaustųjų išreiškė teigiamą požiūrį į darbą su žmonėmis, priklausančiais LGBTI bendruomenei. Mažiausiai palankiai į juos žiūrima Bulgarijoje ir Vengrijoje - čia tokius asmenis palankiai vertina tik maždaug vienas darbuotojas iš dešimties.
Svarbu pabrėžti, kad apklausti darbuotojai su LGBTI bendruomenės nariais darbo vietose susiduria mažiausiai iš visų stebėtų grupių. Su tokiais asmenimis dirba vos 12 proc. respondentų. Daugiausia respondentų, turinčių darbo patirties su šios grupės atstovais, dirba Suomijoje ir Čekijoje.
Vyresni nei 55 metų amžiaus kolegos
Europa sensta, todėl įmonės bus priverstos vis dažniau samdyti vyresnius darbuotojus. Jie turi sukaupę daug darbinės patirties, dažnai pasižymi stipria darbo etika, tačiau turi nuolat mokytis ir tobulėti, kad neatsiliktų nuo besikeičiančio pasaulio. Įdarbinimo procese jie dažnai atmetami dėl amžiaus.
„Paylab" apklausos duomenimis, 42 proc. respondentų darbe susiduria su žmonėmis, kuriems iki pensinio amžiaus liko keleri metai. Trys iš dešimties darbuotojų su vyresniais nei 55 metų amžiaus kolegomis elgiasi draugiškai ir vertina palankiai, o kas antras darbuotojas neprieštarauja su jais dirbti. Apie 2,5 proc. darbuotojų mano, kad tokie asmenys trukdo dirbti. Bulgarijos ir Latvijos darbuotojai išreiškė didžiausias abejones dėl šios grupės, o iki 5 proc. apklaustųjų nuomonė apie tokius asmenis darbo vietoje yra neigiama. Palankiausiai vyresnius kolegas vertina dirbantieji Suomijoje.
Neįgalūs asmenys
Fizinę negalią ir specifinę sveikatos problemą turinčių žmonių galimybės įsidarbinti dažnai yra ribotos. Tai susiję su jų neįgalumo lygiu ir būtinybe pagal jų poreikius pritaikyti darbo vietas. Tik 13 proc. apklaustųjų darbe susiduria su fiziškai neįgaliais asmenimis. Apie penktadalis respondentų neprieštarauja su jais dirbti.
Palankiausiai tokius kolegas vertina dirbantieji Kroatijoje ir Suomijoje. Santūriausiai į juos žvelgta Vengrijoje ir Slovakijoje. Dauguma respondentų, kurie darbo vietoje susiduria su fizinę negalią turinčiais asmenimis, dirba Kroatijoje ir Slovakijoje.
Užsieniečiai
Dėl globalizacijos ir migracijos žmonės iš skirtingų šalių dažnai dirba kartu. Didelės įmonės užsieniečiams dažnai suteikia geriausias galimybes realizuoti save. Šiam reiškiniui būdingi kultūrų ir kalbų skirtumai.
Iš viso 28 proc. apklaustųjų turi darbo su užsieniečiais patirties. Daugiau nei ketvirtadalis respondentų juos vertina teigiamai. 3,4 proc. darbuotojų požiūris į užsieniečius yra neigiamas. Remiantis apklausos rezultatais, santūriausiai į užsieniečius žvelgiama Slovakijoje. Darbuotojai Suomijoje ir Čekijoje su jais susiduria dažniausiai.
Mažumos ir tautinės grupės
Mažumų ir tautinių grupių integracija daugiausia priklauso nuo gyventojų sudėties šalyje. Su užsieniečiais darbo vietoje dažniausiai susiduria respondentai Latvijoje, o rečiausiai - Slovėnijoje.
Su jais darbovietėje bendrauja apie 20 proc. darbuotojų. Apskritai, tik 20 proc. apklaustųjų teigia, kad neprieštarauja ar neprieštarautų dirbti su užsieniečiais. Gana daug respondentų - iki 4,2 proc. - nenorėtų su jais dirbti. Daugiausia neigiamą požiūrį į užsieniečius darbovietėje išreiškusių respondentų - iki 10 proc. - dirba Bulgarijoje. Apklausoje nebuvo išskirtos konkrečios mažumos ar tautinės grupės.
Apie apklausą
„Paylab" įvairovės tyrimas atliktas antroje 2018 metų pusėje devyniose Europos šalyse. Į tyrimo klausimus iš viso atsakė 24 901 respondentas. Apklausos tikslas - nustatyti, kaip darbuotojai bendrauja su kolegomis, priklausančiais grupėms, kurių padėtis darbo rinkoje dažnai yra nepalanki, o įdarbinimo lygis - žemas. Rengdami apklausą, bendradarbiavome su įvairovės ekspertais, ypač su ne pelno organizacija CVEK ir Slovakijos mokslų akademija.
Į tyrimą buvo įtrauktos tos šalys, kuriose veikia vietiniai darbo užmokesčio portalai, naudojantys „Paylab" duomenų rinkimo metodiką: Bulgarija (2 359 respondentai), Čekija (2 678 respondentai), Kroatija (4 651 respondentas), Suomija (4 499 respondentai), Vengrija (2 605 respondentai), Latvija (1 864 respondentai), Lietuva (2 640 respondentų), Slovakija (2 434 respondentai) ir Slovėnija (1 171 respondentas).
